tuščiaviduris

tuščiavidùris, -ė adj. (2) RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. su ertme viduje ar viduryje: Kad tas medis didelis ir storas, išrodo, kad jis bus išpurtęs, tuščiaviduris Lš. Tuščiavidùrė plokštė PolŽ¹166. Tuščiaviduris cilindras rš. Tuščiavidurės detalės rš. Vanduo į miestą buvo tiekiamas tuščiaviduriais (išdegintais) rąstais MLTEI627. Tuščiaviduris rudmėsės kotas rš. Tuščiaviduriai nuodų tekami gyvatės dantys rš. Tuščiaviduris stiebas BTŽ413. Tuščiaviduris velenas PolŽ37. Tuščiavidurės plytos rš. Šlakas statyboje naudojamas tuščiavidurėms sienoms užpildyti sp. Kietus tuščiavidurius ragus paversdavo brangiai papuoštais indais įvairiems gėrimams gerti E. Įdomiausi dirbiniai, rasti šiame piliakalnyje, yra kauliniai ietgaliai, padaryti iš tuščiavidurių kaulų rš. Tuščiaviduris svogūnas BTŽ421. Tuščiavidurė šaknis BTŽ430. Tuščiaviduriai dažniausiai būna dideli, staigiai užrūgę arba per silpnam sūryme rūgę agurkai rš. Stuburinių gyvūnų tuščiaviduriai organai (stemplė, skrandis, žarnos, šlapimo pūslė) rš. Yrai tokie medeliai, jų koteliai tuščiavidùriai Skp. Oi tu uzbonėli, tuščiavidurėli, išviliojai tu iš manę (statinės) paskutinį šlaką LTR(Btr). 2. NdŽ be vainiklapių žiedo viduryje; pršn. pilnaviduris: Tuščiaviduris rūtenis MLTEI45. Nė vienos martelės (astro) pilnavidurės, visos tuščiavidùrės Skrd. Kiek yra rožių, visos tuščiavidùrės Dkš. Rudenop sužysta ir tie tuščiavidurių rožių sieksniniai stiebai S.Čiurl. Mūsų yra ir tuščiavidùrių jurginių Jrb. 3. prk. be vidinio turinio, lengvas, nerimtas: Jūsų muzika tuščiavidurė. Nėra joje iliuzijų ir nėra vilties J.Gruš. Taip daro didžiuma mūsų tuščiavidurių miesčionių: šventės sulaukę skuba girtauti rš. Ji intuityviai suvokė, kad mūsų meilė tuščiavidurė sp.